Kaip pastebėjote iš puslapio pavadinimo, šis projektas skirtas visiems, besidomintiems akvariumininkyste - tiek gėlavandene, tiek ir jūrine. AQUARIUM.LT sukurtas, gyvena ir auga savo lankytojų "aqua-ligonių" pagalba. Jūs visada laukiami ir galite prisidėti prie forumo gyvenimo, pasidalinti savo patirtimi, nuomone. Nepriklausomai nuo to, ar Jūs tik svajojate apie akvariumą, ar Jūs turite jų 28 vnt. jau 60 metų, šis forumas Jums atvertas. Savo patirtimi galite pasidalinti rašydami straipsnius bei dalyvaudami forume. Iškilus klausimams ar nesusipratimams, kreipkitės į pačius aktyviausius. Tad "aqua-ligoniai" visų Lietuvos kraštų, junkitės!
Užsiregistruokite, kad galėtumet naudotis visais puslapio ištekliais: rašyti į forumą, vertinti kitus forumo dalyvius, naudotis asmeninėmis žinutėmis, keisti savo būseną, rašyti bei skaityti straipsnius, valdyti savo profilį ir dar daug visko. Jeigu jau turite savo profilį, prisijunkite čia - kitu atveju užsiregistruokite jau dabar!

Del trasu 2 : gelezis
#1
Parašyta 2007 Lie 11 - 16:50

#2
Parašyta 2007 Lie 11 - 17:10

#3
Parašyta 2007 Lie 11 - 20:58

#6
Parašyta 2007 Lie 12 - 09:54

#7
Parašyta 2007 Lie 12 - 09:55

Tai ir anksciau vykusioje diskusijoje "del trasu" buvo pilna linku i rusu saitus su panasiom mintim. Netgi laikas buvo nurodytas. Taciau kaip paaiskejo jie tiesiog klydo :),ar tai testai netike,ar tai kompleksiukas netinkamai paruostas.Realiai akvariume ta gelezies koncentracija uzkompleksuota su trilonu pagal Valdo recepta tikrai issilaiko ilgokai. Bakterijos tiketina kad "eda" bet tikrai ne tokiame kiekyje kaip noretusi. Nebent kazkokia tai specialia bakteriju kultura dar kultivuot :D.Kazkada kazkur esu skaites,kad bakterijos "apgrauzia" gigantine komplekso molekule,suesdamos radikala..tada augalams Fe "yra paruosta vartojimui";)
#8
Parašyta 2007 Lie 12 - 10:13

#14
Parašyta 2007 Lie 12 - 10:47

#17
Parašyta 2007 Lie 12 - 21:26

O gal gilintis vistik reiktų - t.y. nors Fe atsipalaidavimas nuo EDTA yra pakankamai greitas, geležies oksidavimasis tavo akvariume - dar greitesnis, taigi tik didesnis geležies kiekis sugeba pakankamai aprūpinti augalus.Siuo atveju nesigilinam i tai kiek tie gelezies jonai issilaikys nehidrolizavesi, nesioksidave, priklausomai nuo vandens parametru.
Va čia dar irgi klausimas, kokiu būdu jis jaučiamas. Praktiškai, vizualiai sprendžiame, kad trūksta geležies iš būdingos chlorozės. Bet šiaip, geležis taigi į paties pigmento chlorofilo sudėtį net neįeina, nors žinoma, neatsiejamai susijusi su augalo “nusidažymu žaliai” . Aš dabar sugalvoju tokias galimas “geležies trūkumo” (kabutėse specialiai), net esant pakankamam jos kiekiui vandenyje, priežastis:1.Geležis, atsipalaidavusi nuo komplekso oksiduojama per greitai ir jos užtektinai nepatenka į augalą (arba per lėtas atsipalaidavimas?).2.Sutrikusi geležies pernaša į augalą. Kadangi, kaip įsivaizduoju, ji patenka per kažkokius jonų kanalus, dėl jų neaktyvumo / nepakankamo kiekio / užimtumo kitomis medžiagomis, geležies į augalą gali pakliūti per mažai. Šiuo konkrečiu atveju, kai didesnis Fe kiekis situaciją vistik pataiso, gal realesnis tik paskutinis variantas, t.y. kai dėl tų pačių kanalų, dėka panašios struktūros, konkuruoja kelių rūšių jonai. Čia jau reiktų pasiknisti smulkiau, ko dar tame vandenyje yra (medžiagų tarpusavio santykis, kiekiai), plius atsižvelgiant į tai, kaip kinta vienų ar kitų medžiagų įsisavinimas priklausomai nuo vandens parametrų, kad ir to paties pH. Kiek atknisau, tai pH optimumai skirtingų medžiagų įsisavinime yra gana skirtingi.3.Sutrikusi geležies pernaša augalu. Na čia beveik tas pats, kaip ir vandenyje – ją turi kažkas paimti, surišti, nunešti ir atiduoti panaudojimo vietoje. Kažin ar šiuo atveju tikėtina priežastis.4.Sutrikimai panaudojimo vietoje. Na čia jau variantų prigalvoti galima begalę, kaip pvz.:a. sutrikusių fermentų, į kuriuos įeina geležis, susidarymu,b. susidariusių fermentų inaktyvinimu (= blokuojama elektronų pernašos sistema)c. neturėjimu „ką nešti“ arba „kur nešti“, t.y. bet kokie sutrikimai visame fotosintezės procese prieš elektronui patenkant ant geležies arba perduodant jį toliau. Viena iš priežasčių čia galėtų būti ir kokio kito elemento trūkumas, įsisavinimo problemos ir t.t.Apibendrinus, mano nuomonė geležies trūkume toli gražu ne pagrindinį vaidmenį sugroja nepakankamas Fe-EDTA komplekso suardymas, bet šiaip iš anos temos atkapsčiau tokį Valdo sakinį:Praktiskai teko stebeti,kad net esant 0.6 mg/ltr Fe (piltas gelezies sulfato ir trilono B junginys,matuota su JBL Fe test),kai kuriuose akvariumuose jauciamas gelezies stygius.
Ai, dar:Gediminas rašė:Fe-EDTA skilimą pagreitina padidėjęs pH, bakterijų veikla ir... gal dar kas.
O čia kiek saujų EDTA reiktų priberti į akvariumą, kad visą Ca ir Mg surištų?bet kilo mintis, koks trilonas gali būti pavojingas akvariumui naudojant dideliais kiekiais - gali surišti dauguma mikroelementų (metalo jonų) ir pvz. Ca ir Mg jonus. Ir jie visi taps augalams neprieinami.
#19
Parašyta 2007 Lie 13 - 00:45

Kas (skaičiais per parą, savaitę) yra tas "labai lėtas mažėjimas"? Gi ten tikrai nebaisiai daug augalų pas tave, o ir augimas ne toks spartus, + gi echai per šaknis manau nemažai pasiimaMintis kilo,jog gelezis nelabai atsipalaiduoja todel,kad jos bendra koncentracija labai labai letai mazeja.