Peršokti prie turinio

Akvariumų forumas | Sveiki atvykę!
Kaip pastebėjote iš puslapio pavadinimo, šis projektas skirtas visiems, besidomintiems akvariumininkyste - tiek gėlavandene, tiek ir jūrine. AQUARIUM.LT sukurtas, gyvena ir auga savo lankytojų "aqua-ligonių" pagalba. Jūs visada laukiami ir galite prisidėti prie forumo gyvenimo, pasidalinti savo patirtimi, nuomone. Nepriklausomai nuo to, ar Jūs tik svajojate apie akvariumą, ar Jūs turite jų 28 vnt. jau 60 metų, šis forumas Jums atvertas. Savo patirtimi galite pasidalinti rašydami straipsnius bei dalyvaudami forume. Iškilus klausimams ar nesusipratimams, kreipkitės į pačius aktyviausius. Tad "aqua-ligoniai" visų Lietuvos kraštų, junkitės!
Užsiregistruokite, kad galėtumet naudotis visais puslapio ištekliais: rašyti į forumą, vertinti kitus forumo dalyvius, naudotis asmeninėmis žinutėmis, keisti savo būseną, rašyti bei skaityti straipsnius, valdyti savo profilį ir dar daug visko. Jeigu jau turite savo profilį, prisijunkite čia - kitu atveju užsiregistruokite jau dabar!

Close Open
Close Open
- - - - -

PRAKTINĖ PATIRTIS: kardinolų (Pterapogon kauderni) veisimas


Aš jau seniai norėjau pabandyti veisti jūrines žuvis, ir tokia galimybė atsirado, kai nusipirkau penkis suaugusius kardinolus (Pterapogon kauderni).
Sveiki visi jūrų akvariumų mėgėjai, mano vardas Romas, gyvenu Lietuvoje, Kėdainiuose.
Jūrine akvariumininkyste užsiiminėju 4 metus, nors mano pirmasis bandymas turėti namuose jūrinį akvariumą buvo 1985 metais. Pusmetį laikiau jūrinę žvaigždę, kurią šėriau kalmaro gabaliukais. Vanduo pagelto. Ką toliau daryti man buvo neaišku, ir kaip man atrodė tada, su jūra aš baigiau visam laikui.
Bet gyvenimas yra nenuspėjamas. Kai pamačiau gyvus koralus, greitai supratau, kad jokiu būdu be jūros gyventi negalėsiu. Povandeninis pasaulis yra per daug gražus, įdomus ir nepabandyti turėti namuose bent dalelės tokio grožio, man atrodė nesąžininga. Dabartinę mano jūrą sudaro akvariumas 200x80x70 cm ir sumpas 150x50x65 cm, o bendras tūris apie 1500 litrų vandens.

Aš jau seniai norėjau pabandyti veisti jūrines žuvis, ir tokia galimybė atsirado, kai nusipirkau penkis suaugusius kardinolus (Pterapogon kauderni).
Trys žuvelės žuvo, o iš dviejų likusių susidarė pora. Iš pradžių man šios žuvys nepatiko, jos sėdėjo vienoje vietoje ir silpnokai plaukiojo. Susidarė įspūdis, kad joms trukdė srovės ir kitos žuvys. Netrukus supratau, kad klydau: jos yra naktinės žuvys, kurios yra ir geros medžiotojos ir plaukikės. Įdomiausia šias žuvytes stebėti būtent naktį, esant silpnam apšvietimui (Moonlight). Štai tada jos ir parodo, ką sugeba ir kaip jos gali už save pastovėti. Pirmasis nerštas įvyko, kai manęs nebuvo namie, dėl to mailiaus aš taip ir neišvydau. Pagrindiniame akvariume mailius neišgyveno, jį tiesiog sunaikino kitos žuvys. Nusprendžiau, kaip man atrodė, rimtai pasiruošti šių gražių žuvų veisimui. Tam paėmiau nedidelį (apie 10 litrų) akvariumuką iš organinio stiklo, jo šonuose padariau 8x10 cm skyles kurias užklijavau plastikiniu tinkleliu. Aš padariau taip, kad vanduo iš sumpo galėtų bėgti per šitą talpą. Iš organinio stiklo pagaminau specialius kronšteinus, kad šį nedidelį akvariumą galima būtų pakabinti ant sumpo sienos. Šį mažą akvariumuka panardinau į sumpą taip, kad jame susidarytų nors kažkokia srovė, pritaikiau mažą filtrą. Dėl visa ko į jį įdėjau šiek tiek anglies. Kad netrikdyt patinėlio, įdėjau keletą sraigių, kad jos valytų mažojo akvariumuko dugną. Pasiruošiau artemiijos, planavau ją naudoti kaip pirminį maistą mailiui. Patinėlį sugavau labai lengvai, vos per keletą minučių. Visos kalbos, kad pagauti žuvį yra labai sunku, man tada atrodė labai perdėtos. Perkėliau patinėlį į mažąjį akvariumuką ir nekantriai laukiau rezultatų. Šis mano eksperimentas patyrė visišką nesėkmę. Patinėlis iš burnos mėtė ikrus, bet ne mailių. Mailiaus tą kart aš taip ir nepamačiau. Patinėlį įleidau atgal į pagrindinį akvariumą. Patelė priėmė jį su džiaugsmu, flirtavo su juo, rodė jam savo gražią uodegą. Šeima vėl buvo kartu ir kas svarbiausia - nesipyko. Mažąjį akvariumuką ir filtrą išėmiau iš sumpo, nes dėl jo ant vandens paviršiaus susiformavo plėvelė, pablogėjo srovės ir t.t. Ramiai atsisėdau, galvojau apie visas klaidas kurias aš padariau ir ėmiau laukti kito neršto. Netrukus jis vėl atėjo. Šiuo metu neskubėjau gaudyti patinėlio: ikriukų inkubacija maždaug vienas mėnuo, todėl jį gaudyti pradėjau tik tada, kai pamačiau, kad jo burnoje juda mailius. Tuo metu viskas buvo kitaip. Patelę galėjau lengvai sugauti, bet patinėlio niekaip. Iš tėvo burnos buvo matomos išsigandusios vaikų akys, jie jau labai norėjo į laisvę, dėl to turėjau skubiai kažką daryti. Aš nusipirkau plastikinio tinkliuko ir juo uždengiau spragas akmenyse, kur slėpdavosi patinėlis. Tinklelis liko vandenyje, bet išmintingas patinėlis mano gudrybėms nepasidavė. Supratau jį, bet pats sau pasakiau: "...Надо Федя..." ir čia aš jį pagavau - jis pateko į mano spąstus. Šįkart nekonstravau jokių naujų prietaisų ir patinėlį įleidau tiesiog į sumpą, kuriame padariau nuolatinį apšvietimą ir nuolat stebėjau patinėlį.

Galiausiai, nutiko tai, ko aš taip ilgai laukiau: mailius tiesiog kaip su katapulta iššoko iš tėvo globos. Pirmą minutę jis nesiorientavo naujoje aplinkoje. Po to jis pradėjo plaukti prieš srovę ir po kelių minučių jau pradėjo medžioti maistą. Pripažinsiu, tai mane labai nudžiugino. Po tam tikro laiko atsirado dar vienas mailius. Patinėlio burnoje pamačiau dar keturias mažas akytes ir tikėjausi, kad bus 7 mailiukai. Kol bėgiojau ir džiaugiausi dėl šių dviejų mažylių, vienas kažkur dingo. Visur ieškojau, tačiau niekur neradau. Galiausiai radau paskutiniame sumpo skyriuje, šalia grįžtamosios pompos ir greitai jį sugavau. Paėmiau porolono ir padariau taip, kad ši klaida daugiau nepasikartotų. Po kelių valandų mailiaus buvo apie 15 vienetų. Iš tėvo burnos dar lindėjo tai mažos uodegytės, tai akytės. Galvoju - kiek jų ten turėtų būti ir kiek jo burnoje jų telpa? Galiausiai sulaukiau, kad viskas buvo baigta. Tikslų mailiaus skaičių buvo sunku suskaičiuoti, bet priskaičiavau 29 vienetus, deja, du iš jų buvo sužeisti. Vienas tas, kuris pasiekė paskutinį sumpo skyrių, kitą sužalojo pats tėvas. Jie yra gyvi ir dabar valgo įprastą maistą. Nuo kitų skiriasi savotišku plaukimu. Tėvą palikau sumpe. Aš norėjau pažiūrėti ar jis lies savo vaikus? Vaikų jis nelietė. Patinėlis buvo labai alkanas, specialiai jo nešėriau ir jis ėmė ieškotis maisto, pradėjo gaudyti suaugusį makroplanktoną. Daugiau nei parai mažylių su tėvu palikti nedrįsau, dėl to patinėlį perkėliau atgal į pagrindinį akvariumą. Patelė vėl jį priėmė gerai, pora nesipyko. Kitos žuvys į jo grįžimą visiškai nesureagavo. Tai mane labai nudžiugino. Pirminis maistas - tai buvo pagrindinis galvos skausmas. Kaip geriau juos šerti aš nežinojau. Tuo metu sumpe buvo labai daug įvairaus dydžio makroplanktono. Turėjau daug vilčių, kad planktonas, kaip startinis maistas, jiems labai tiks. Taip ir buvo: mailius su malonumu jį medžiojo. Šiuo planktonu juos visus ir išauginau, net pats nesitikėdamas tokios sėkmės. Taigi mes visi, savo naminiuose akvariumuose turime maisto, kuris tinka maitinti kardinolų ir galbūt kitų žuvų mailių. Tik reikia išmokti išlaikyti planktono populiaciją. Tik po kelių dienų, kai planktono rezervai ženkliai sumažėjo, mailių pradėjau šerti artemijom. Mailių šėriau ištisą parą. Maždaug kas valandą. Praėjus savaitei pradėjau pratinti mailių prie šaldyto maisto (planktono). Bet jie jį valgė nelabai noriai. Kažkokių maistinių papildų nedaviau. Gausiai šeriant mailius auga nepaprastai greitai. Įdomu stebėti vaikų elgesį. Jau pirmomis gyvenimo minutėmis jie pasiskirstė į mažas grupes. Nuolat gaudė maistą, kovojo tarpusavyje. Po tam tikro laiko susirinko visi į vieną gaują. Stovėjo atsukę uodegas prieš srovę, o kai duodavau artemijos, iš karto pasisukdavo galvomis prieš srovę, į maisto pusę. Dabar jie jau kiekvienas už save ir nuolat ieško maisto. Dabar mailius ženkliai paaugo ir jų ilgis apie 4-5 cm, o du sužeisti žuviukai šiek tiek mažesnis. Visi jie yra gyvi, nepraradau nė vieno. Tris žuviukus padovanojau draugui Egiui. Nesenai buvo dar vienas nerštas, tačiau nesugebėjau pagaut patinėlio - jis taip pat mokosi. Tinkleliu uždengiau pusę akvariumo, vos nepražudžiau žydrojo chirurgo. Galiausiai plastikinius tinkliukus išėmiau, žuvis palikau ramybėje, juo labiau, kad nenorėjau apkrauti sistemos naujomis žuvimis ir papildomu maistu. Vėl patinėlio burnoje mačiau mažas išsigandusias akis, kurios taip troško laisvės. Pripažįstu, mano širdis labai skaudėjo, kai žvelgiau į juos, žinodamas, kad bendrame akvariume jie neišgyvens. Dabar, kai aš rašau šias eilutes, deja, jų jau nebėra, bet tėvai plaukioja po akvariumą ir aš tikiuosi jie vėl nerš.

Gyvenimas tęsiasi.
Vandens parametrai akvariume:
Redox potencialas 420-450
pH 7,9-8,0
Temperatūra 24-26C
Nitratai 0
Nitritai 0
Kalcis 450

Vienas nerštas negali atsakyti į visus klausimus, kurie, žinoma, kyla ir man ir jums. Šią nuostabią žuvį dar reikia tyrinėti. Džiaugiuosi, kad galėjau pasidalinti su jumis savo, nors ir nedidele patirtimi veisiant šias nuostabias žuvis. Esu labai dėkingas Andrejui Ospinui, be kurio iniciatyvos ir pagalbos aš niekada nebūčiau išdrįsęs parašyti šį straipsnį.

Aš nuoširdžiai linkiu visiems sėkmingo koralų ir jūrinių žuvų auginimo.
Pagarbiai Romaldas Veretinskas. Lietuva, Kėdainiai.

0 Komentarai