Ar jūsų augalams netrūksta maistinių medžiagų?

Maistinių medžiagų trūkumą augalams galima nustatyti stebint augalų augimą, jų išvaizdą. Akvariumuose, kuriuose augalai auga lėčiau (dėl nedidelio apšvietimo, papildomo CO₂ nepadavimo), akivaizdžiai matomus maistinių medžiagų trūkumus pastebėti sunkiau, jie pasitaiko rečiau. Tačiau akvariumuose, kurie apšviečiami stipriai ir papildomai paduodamas CO₂, augalai auga taip greit, kad išeikvoja vienos ar kitos maistinės medžiagos atsargas vandenyje. Tokiuose akvariumuose reikėtų intensyviai stebėti greitai augančius augalus, kurie greičiausiai parodys, kokių medžiagų trūksta. Pavyzdžiui, jeigu iš Anubias (lėtai augantis augalas) maistinių medžiagų trūkumą parodys po savaitės ar dviejų nuo tikrojo trūkumo pradžios, tai Hygrophila trūkumą parodys jau po vienos - dviejų dienų.
Analizuojant maistinių medžiagų trūkumą pagal augalų augimą, visų pirma reikia išsiaiškinti, ar nebūdingi požymiai atsiranda ant augalų senųjų ar jaunųjų lapų. Tai padės lengviau nustatyti trūkstamą medžiagą, nes bus aiškiau apibrėžiama potencialiai trūkstamų medžiagų įvairovė. Kai kurios maistinės medžiagos yra “judrios”, tai yra, augalas gali jas “atsiimti” iš senų lapų ir panaudoti jas naujų auginimui. Tokių “judrių” medžiagų trūkumas pirmiausiai ir pasireikš senuose lapuose. “Judrios” maistinės medžiagos yra azotas, fosforas, kalis, magnis ir cinkas.
Kitos maistinės medžiagos yra “nejudrios”. Augalas jų negali “atsiimti” iš senų lapų, todėl tokių medžiagų trūkumas ryškiausia bus pastebimas jaunuose lapuose. “Nejudrios” maistinės medžiagos yra boras, kalcis, varis, geležis, manganas ir siera.
Maistinių medžiagų trūkumo analizė pagal augalų augimą nėra labai tiksli. Kai kurių medžiagų trūkumo požymiai yra labai panašūs. Be to, vienų medžiagų trūkumas gali sustabdyti kitų medžiagų pasisavinimą. Galų gale didelio medžiagos trūkumo požymiai gali stipriai skirtis nuo nedidelio trūkumo požymių. Taigi, žemiau pateikiama lentelė yra skirta tik apytikriam nustatymui, o ne tiksliam ir galutiniam diagnozavimui.

Azoto junginių trūkumas
Požymiai: azoto trūkumą pirmiausiai parodo seni lapai. Seni lapai gelsta, augalai su didele šaknų sistema auga lėčiau, būna žemi ir skurdūs. Lapai auga mažesni ir šviesesni negu normalūs, auga lėtai. Lapų blyškimas prasideda nuo apatinių galiukų. Jei azoto trūkumas nepanaikinamas, nauji lapai auga, tačiau lapkočiai būna ištįsę ir minkšti. Esant dideliam trūkumui, seni lapai itin greitai sunyksta.
Sprendimas: įpilti azotinių trąšų.

Fosforo trūkumas
Požymiai: pirmiausiai fosforo trūkumą parodo seni lapai. Jie auga skurdžiai, kartais lapai tampa tamsiai žali. Seni lapai krinta anksčiau laiko.
Sprendimas: įpilti trąšų su fosforu (P).

Geležies trūkumas
Požymiai: geležies trūkumą pirmiausiai parodo nauji lapai. Jie auga blyškūs ar gelsvi (gyslos žalsvos, o lapas geltonas). Lapai tampa trapūs.
Sprendimas: įlašinti mikroelementų mišinio ar trąšų, praturtintų mikroelementais, tarp jų ir geležimi (Fe).

Kalio trūkumas
Požymiai: kalio trūkumą pirmiausiai išduoda seni lapai. Juose atsiranda lėtai besiplečiančios skylės. Lapų kraštai ir galiukai nunyksta.
Sprendimas: įpilti kalio (K) trąšų.

Magnio trūkumas
Požymiai:
pirmiausiai magnio trūkumą parodo seni lapai. Tačiau simptomai pasirodo tada, kai trūkumas jau įsisenėjęs. Ant senesnių lapų atsiranda geltonos dėmės, augalas nuskursta. Lapo gyslos lieka žalios, o visas lapas pagelsta. Atsiranda rudos dėmės ir augalas nuvysta. Taipogi magnio trūkumas stabdo geležies įsisavinimą.
Sprendimas: įlašinti mikroelementų mišinio ar trąšų, praturtintų mikroelementais, tarp jų ir magniu (Mg).

Kalcio trūkumas
Požymiai: pirmiausiai kalcio trūkumą parodo nauji lapai. Lapai auga deformuoti, susisukę, taurės formos, jų kraštai gelsvi. Šaknys auga trumpos ir susisukusios. Naujų ūglių ir šaknų leidimas labai sulėtėja.
Sprendimas: įlašinti mikroelementų mišinio ar trąšų, praturtintų mikroelementais, tarp jų ir kalciu (Ca).

Cinko trūkumas
Požymiai: cinko trūkumą pirmiausiai parodo seni lapai. Lapo audiniai tarp gyslų gelsta, geltimas prasideda nuo lapo kraštų ir galiuko.
Sprendimas: įlašinti mikroelementų mišinio ar trąšų, praturtintų mikroelementais, tarp jų ir cinku (Zn).

Molibdeno trūkumas
Požymiai: pirmiausiai molibdeno trūkumą išduoda seni lapai. Atsiranda geltonos dėmės tarp lapo gyslų, vėliau lapo pakraščiai tampa rusvi, augalo žydėjimas slopinamas.
Sprendimas: įlašinti mikroelementų mišinio ar trąšų, praturtintų mikroelementais, tarp jų ir molibdenu (Mb).

Boro trūkumas
Požymiai: boro trūkumą pirmiausiai parodo nauji lapai. Stiebo ataugų galai negyvybingi, naujos šoninės ataugos taip pat žūva. Stiebas trapus. Dėmesio! Požymiai panašūs į kalcio trūkumo požymius..
Sprendimas: įlašinti mikroelementų mišinio ar trąšų, praturtintų mikroelementais, tarp jų ir boru ( .

Sieros trūkumas
Požymiai: pirmiausiai sieros trūkumą parodo nauji lapai. Simptomai panašūs, kaip ir esant azoto trūkumui, nustatyti nelengva.
Sprendimas: įlašinti mikroelementų mišinio ar trąšų, praturtintų mikroelementais, tarp jų ir siera (S).

Mangano trūkumas
Požymiai: pirmiausiai mangano trūkumą išduoda nauji parodo lapai. Lapo audiniai tarp gyslų būna gelsvi, negyvi.
Sprendimas: įlašinti mikroelementų mišinio ar trąšų, praturtintų mikroelementais, tarp jų ir manganu (Mn).

Vario trūkumas
Požymiai: Pirmiausiai vario trūkumą parodo lapai. Lapų galiukai nesveiki, susiraukšlėję, lapo kraštai sunykę.
Sprendimas: įlašinti mikroelementų mišinio ar trąšų, praturtintų mikroelementais, tarp jų ir variu (Cu).


Taip pat augalams gali kenkti ir kai kurių elementų perteklius, pavyzdžiui,
Fosforo perteklius
Požymiai: dumblių klestėjimas, vandens drumstumas.
Sprendimas: dažniau keisti vandenį, valyti gruntą, neperšerti žuvų.

Paruošta pagal:
www.aquabotanic.com
www.thekrib.com