Peršokti prie turinio

Akvariumų forumas | Sveiki atvykę!
Kaip pastebėjote iš puslapio pavadinimo, šis projektas skirtas visiems, besidomintiems akvariumininkyste - tiek gėlavandene, tiek ir jūrine. AQUARIUM.LT sukurtas, gyvena ir auga savo lankytojų "aqua-ligonių" pagalba. Jūs visada laukiami ir galite prisidėti prie forumo gyvenimo, pasidalinti savo patirtimi, nuomone. Nepriklausomai nuo to, ar Jūs tik svajojate apie akvariumą, ar Jūs turite jų 28 vnt. jau 60 metų, šis forumas Jums atvertas. Savo patirtimi galite pasidalinti rašydami straipsnius bei dalyvaudami forume. Iškilus klausimams ar nesusipratimams, kreipkitės į pačius aktyviausius. Tad "aqua-ligoniai" visų Lietuvos kraštų, junkitės!
Užsiregistruokite, kad galėtumet naudotis visais puslapio ištekliais: rašyti į forumą, vertinti kitus forumo dalyvius, naudotis asmeninėmis žinutėmis, keisti savo būseną, rašyti bei skaityti straipsnius, valdyti savo profilį ir dar daug visko. Jeigu jau turite savo profilį, prisijunkite čia - kitu atveju užsiregistruokite jau dabar!

Close Open
Close Open
* * * * *

Ancistrusai - nepavargstantys akvariumo valytojai


Paprastasis ancistrusas (Ancistrus dolichopterus) tam tikra prasme unikali žuvis – jį rekomenduoja auginti bet kokio tipo gėlavandeniuose akvariumuose, praktiškai su bet kokiais kaimynais. Tai žuvis, kuri nemoka plaukioti, bet puikiai sugeba valyti akvariumo sieneles nuo įvairių dumblių, taip padėdama palaikyti švarą akvariume.

Paplitimas.Pietų Amerika, pirmiausiai Amazonės kalnų intakai Anduose Peru, o taip pat Orinoko aukštupis Venesueloje. Buvusioje TSRS pradėtas auginti septintąjame dešimtmetyje. Gamtoje gyvena mažuose srauniuose kalnų upeliuose, dėl to neturi plaukiojamosios pūslės, bet turi galingą siurbtuko pavidalo burnos aparatą, leidžiantį lengvai išsilaikyti stiprioje srovėje ant akmenų, o taip pat tvirtą "šarvą" saugantį nuo įvairių srovės nešamų sunkių daiktų (akmenų, šakų ir pan.).
Nuotrauka

Paprastasis ancistrusas (Ancistrus dolichopterus) tam tikra prasme unikali žuvis – jį rekomenduoja auginti bet kokio tipo gėlavandeniuose akvariumuose, praktiškai su bet kokiais kaimynais. Tai žuvis, kuri nemoka plaukioti, bet puikiai sugeba valyti akvariumo sieneles nuo įvairių dumblių, taip padėdama palaikyti švarą akvariume.

Paplitimas.Pietų Amerika, pirmiausiai Amazonės kalnų intakai Anduose Peru, o taip pat Orinoko aukštupis Venesueloje. Buvusioje TSRS pradėtas auginti septintąjame dešimtmetyje. Gamtoje gyvena mažuose srauniuose kalnų upeliuose, dėl to neturi plaukiojamosios pūslės, bet turi galingą siurbtuko pavidalo burnos aparatą, leidžiantį lengvai išsilaikyti stiprioje srovėje ant akmenų, o taip pat tvirtą "šarvą" saugantį nuo įvairių srovės nešamų sunkių daiktų (akmenų, šakų ir pan.).

Nuotrauka

Aprašymas. Kūnas plokščias, lašo pavidalo, galva plati, krūtinės ir analinių pelekų priekiniai spinduliai gerokai storesni, padengti dygliukais, kūnas padengtas eilėmis plačių kaulinių žvynų. Pagrindinė spalva nuo šviesiai gelsvai pilkos iki tamsiai pilkos ir juodos su šviesiais taškeliais, spalva besikeičianti, neretai ancistrusai keičia spalvą pagal nuotaiką. Suaugę patinai gali pasiekti 14 cm ilgį, bet paprastai būna dukart mažesni. Patinas nuo patelės lengvai atskiriamas pagal šakotus „ragus“ ant nosies, kurie iš tikrųjų yra minkštos odos išaugos. Patelės truputį pilnesnės, arba visai neturi „ragų“ ant nosies, arba turi tik milimetrines ataugėles. Prie galvos pagrindo yra paslėpti dygliai, kurie esant reikalui išskleidžiami į visas puses. Gamtoje jie naudojami ne tik gynybai ir kovoms tarp patinų, bet ir yra patogi priemonė patikimai įsitvirtinti plyšiuose stiprioje upės tėkmėje. O akvariumistui dygliai sukelia vieną problemą – kaip ištraukti pagautą ancistrusą iš tinklelio, kuris įsipainiojo visais savo dygliais?

Laikymas. Ancistrusai - visiškai nereiklios žuvys tiek laikymo sąlygom, tiek ir veisimo. Nors gamtoje ancistrusai gyvena minkštame, silpnai rūgščiame vandenyje, tačiau akvariumuose jie lengvai prisitaiko gyventi kietame ir net labai kietame vandenyje. Pavyzdžiui, juos neretai laiko akvariumuose kartu su Afrikos ciklidais, kuriems reikalingas labai kietas šarminės reakcijos vanduo. Žuvys taikios, būdami visiškais vegetarais jie užsiima tik vidurūšiniais santykiais, o kitus akvariumo gyventojus ignoruoja. Iš visų maisto rūšių jie labiausiai mėgsta švelnius minkštus žaliuosius dumblius, kuriais neretai apauga gerai apšviesti akvariumo stiklai. Keliaudamas stiklais ir augalais šuoliškais judesiais, jie nuolat ieško dumbliais apaugusių akmenų, šakų, plačių lapų ir kitų dekoratyvinių elementų, prie kurių iškart prisisiurbia burna ir pradeda graužti savo mėgstamą patiekalą. Tiesa reikia turėti omenyje, kad ancistrusai mėgsta konkrečias dumblių rūšis ir dėl to nėra universalūs valytojai. Tačiau pora jaunų ancistrusų sugeba per parą nuvalyti net penkių šimtų litrų tūrio akvariumo sieneles iki veidrodinio spindesio. Akvariumo savininkui tai dvigubai malonu ir todėl, kad ancistrusai valo ne tik lengvai pasiekiamus stiklus, bet ir visus įmanomus blogai nusivalančius akmenis, kuriuos reiktų išimti iš akvariumo ir šveisti šepečiu. Mėgsta įvairias priedangas, plyšius, keramikinius vamzdelius ir t. t. Didžiausias aktyvumas prasideda vakare arba smarkiai kritus atmosferos slėgiui. Mėgsta švarų prisotintą deguonimi vandenį, akvariume stengiasi laikytis srovėje. Labai mėgsta įvairias šakas, nes jos pastoviai pasidengia slidžiomis organinėmis apnašomis, visokiais planktoniniais mikroorganizmais, verpetėmis, o tai ancistrusams tikras delikatesas. Patinai paprastai užsiima patrauklesnį plyšį ar tarpą tarp akmenų ir stengiasi laikytis arti jo vydamas šalin konkurentus.

Temperatūra akvariume didelės reikšmės neturi, ancistrusai sėkmingai išgyvena ir 17° С, ir 30° С, nors optimali temperatūra yra 22-24° С .

Ancistrusai, trūkstant dumblių, gali pažeisti akvariumo augalus, ypač kenčia jauni lapai, kuriuose sėkmingai išgraužiamos skylės, o kartais ir sugraužiami visiškai. Siekiant išvengti augalų žalojimo, reikia ancistrusus papildomai šerti įvairiu augaliniu maistu – paprasčiausiai įvairiais firminiais pašarais su augaliniais komponentais, pavyzdžiui tabletės su dumbliu spirulina. Taip pat galima duoti apvirto salotos lapo, (užtenka minutei įdėti į karštą vandenį) arba kopūsto, prie kurių pririšamas svoris ir nuleidžiama ant dugno. Paskutiniu metu akvariumistai pradėjo dažnai šerti papildomai ancistrusus agurko griežinėliais (žaliais). Akvariumo sąlygomis jie greitai pripranta maitintis ir gyvulinės kilmės maistu – chironomidų lervomis („matyliumi“), tubifeksais, o taip pat bet kokiu dirbtiniu maistu, kuris nuleidžiamas ant dugno, nors neretai būna ir taip, kad ancistrusas prisisiurbęs prie šėryklos pilvu aukštyn ramiai ėda joje esantį maistą, nuvydamas šalin kitas žuvis savo išskleistais dygliais.

Veisimas. Ancistrusus veisti nesunku, neretai jie ir patys sudeda ikrus bendrame akvariume, tiesa šansų išgyventi mailiui tokiose sąlygose paprastai nedaug. Ikrai dažniausiai sudedami kokiame nors plyšyje arba vamzdelyje, ne retai ancistrusai parenka vietą ikrams už filtro, o jeigu gali patekti vidun, tai ir ten. Paneigdami paplitusią nuomonę, kad žuvys neturi tėviškų instinktų, ancistrusų patinai stropiai rūpinasi ikrais ir mailiumi. Po to kai patelė sudeda stambių oranžinių ikrų dėtį, patinas nedelsdamas pradeda jais rūpintis: reguliariai valo burna, vėdina pelekais ir saugo nuo visų galimų priešų, taip pat ir nuo pačios patelės.

NuotraukaNuotrauka

Tikslingam dauginimui paprastai naudojamas atskiras, ne mažiau 50 litrų akvariumas be grunto ir augalų, į kurį pridedama keletas keraminių ar bambukinių vamzdelių, akmenų ar tinkančių pagal dydį šakų. Apie pasiruošimą nerštui sprendžiama iš patelės pastorėjimo, jei net nešerta patelė būna išsipūtusi – vadinasi laikas ją naršinti. Vanduo imamas iš to akvariumo, kuriame ancistrusai buvo laikomi, neršto stimuliavimui pridedama 1/3 dalis šviežio vandens, o temperatūra nedaug (maždaug 2 laipsniais) pamažinama. Kartais nerštas vyksta jau kitą dieną, o kartais patinas delsia keletą dienų rinkdamasis tinkamesnį (jo požiūriu) plyšį ar vamzdelį ir stropiai jį išvalydamas, taip ruošdamas būsimą lizdą. Tuo laikotarpiu reproduktorius galima maitinti tiesiog neršto akvariume, pirmenybę teikiant augalinės kilmės maistui. Tik reikia po to neužmiršti pašalinti maisto likučius, kad jie kur nors kamputyje nepradėtų pūti.

Pats nerštas, greičiausiai, vyksta naktį. Bet kokiu atveju, man nežinomas atvejis, kad kas nors būtų stebėjęs ancistrusų nerštą, ir tuo labiau jį nufotografavęs ar nufilmavęs. Patelė padeda nuo 30 iki 200 ikrų, jų kiekis priklauso nuo patelės amžiaus ir dydžio, taigi jeigu tai pirmas nerštas, neverta tikėtis aukšto produktyvumo. Ikrai priklijuojami stambia keke prie iš anksto patino paruošto paviršiaus, po to patelė išvejama, o patinas imasi savo pareigų saugoti palikuonis. Patelę geriausiai kuo greičiau iškelti, nes ji smarkiai erzina patiną. Patinas pastoviai puldinėja palelę, vydamas toliau nuo ikrų, ir gali net užmušti. Ikrai vystosi 4-7 dienas (tai priklauso nuo temperatūros, vystimosi pagreitinimui galima pakelti temperatūrą iki 26-28 laipsnių), ir visą tą laiką patinas juos nesiliaudamas saugo, neatsitraukdamas net maitintis.

Ancistrusams neršiant savarankišai bendrame akvariume, galima perkelti ikrus su patinu į atskirą talpą, ypač patogu tai padaryti, jei nerštas vyko vamzdelyje. Jei ikrai sudėti tiesiog ant stiklo kur nors už filtro arba akmenų (būna ir taip), tada tenka atsargiai atpjauti britvute juos nuo stiklo ir perkelti į atskirą indą. Ir nereikia baimintis, ikram nepakenks, jei jie trumpam atsidurs ore. Tokiu atveju perkelti kartu ir patiną beprasmiška – paprastai po patirto streso jis nustoja rūpintis ikrais ir gali juos net suėsti.

Išsiritusios stambios lervutės su dideliais geltonais maišeliais keletą dienų toliau kabo kekėje, o po to palaipsniui pasklinda po akvariumą. Šiuo momentu reikia iškelti patiną, o mailiui duoti pirmo maisto. Maistui galima naudoti įvairius sausus pašarus skirtus mailiui, ypač patogu šerti tabletėmis skirtomis šamams. Mailius jas graužia paprasčiausiai aplipęs iš visų pusių, o neprieinantys vikriai renka pasklidusius trupinėlius ir stengiasi patekti arčiau maisto šaltinio.

Reguliariai maitinant (geriausiai ne mažiau kaip 3 kartus per dieną) ir kasdien keičiant 20 % vandens, mailius auga labai greitai ir pusės metų amžiaus pradeda dydžiu vytis savo tėvus. Suaugusiais ancistrusai tampa apie 10 mėnesių amžiaus ir jau gali daugintis.

Nuotrauka

1 Komentarai

Geras straipsnis. Mano ancitrusai akvariume pradėjo durniuoti, patelė kartais kaip epilepsijos apimta durniuoti pradėdavo. Galvojau jau pamirs senutė (8 metai). Akvariumo kampe yra vandens paėmimo į bačką vamzdelis, tai  po juo vis rasdavau išraustą duobę. Lyg koks ciklidas būtų įsiveisęs. Bet po kurio laiko viskas aprimo ir pamačiau ant jau minėto vamzdžio kokių 5 mm ancitrusą. Galvojau, kad kas sugraužė, bet dabar jau kokių 2 cm dydžio. O patinas, tai iki šiol tik paėst spirulinos tablietką išlenda. Įlindę abu po šaknim ir tūno. Vaikis, tai jau tyrinėja pasaulį, šaknies paviršiuje jau valgo. Įdomus padarai. Manau, kad labai paplitę lietuvių akvariumuose.